Greitasis pažintys sur lille

Viešpaties Kristaus veidas vaiskus, orus ir su dėme semitiškos kilmės. Apynių ir gėlių prekyba. Gauti gi valdišką vietą jis, kaipo katalikas, nesitikėjo. Mūsų šalis jau nepirmą sykį mato tokią vergovę. Išvertė rusų rašytojų kūrinių.

Dėl jo ilgą laiką varžėsi Persija ir Osmanų imperija. Per m. Irako -Irano karą buvo sugriautas. Abadas Klaudijus T C. Abadidai 'Abbadidispanų musulmonų dinastija P.

Ispanijoje, Sevilijoje m. Pradininkas kadis rel. Jo sūnus Abadas ai Mutadidas valdė m. A pasikvietė į pagalbą Almoravidus iš Šiaurės Afrikos, bet jie nutraukė sąjungą su A ir greitasis pažintys sur lille Seviliją. Abadie Paul Polis Abadi m. Paryžius - m. Chatou prie Paryžiausprancūzų architektas. Suprojektavo romaninės bizantinės architektūros formų m. Jėzaus Širdies baziliką Paryžiuje, Montmartre m. Petro katedrą Angouleme. Abadžijev Džordži DžordžisAbadžljevas m. Doiran - m. Skopjė, makedonų rašytojas, istorikas.

Istorinės tematikos pradininkas makedonų literatūroje. Sofijoje studijavo teisę, suorganizavo makedonų lit. Per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo Bulgarijos pasipriešinimo judėjime. Debiutavo bulg. Parašė istorinių romanų, apysakų.

Žymiausias istorinis rom. Abahai m. Mandžiūrija - m. Po tėvo Nurhati mirties m. Pradėjo Kinijos užkariavimą. Lagūna tinkama stovėti laivams. Išvežama kopra. A atrado anglų jūrininkas T. Abaja l AbayaMargaritos ežeras, yra Etiopijos pietuose. Plotas km:, didžiausias gylis apie 13 m. Ežeras tektoninės kilmės, telkšo Rytų Afrikos lūžių zonoje. Paviršiaus altitudė m. Abaj Kunanbajev Abajus Kunanbajevas " m.

Sėmei - m. Naujosios kaz. Poezijoje ryšku Rytų poezijos, kaz. Eilėraščiams kūrė muziką. A kūryba turėjo įtakos kazachų tautinės savimonės formavimuisi. Išvertė rusų rašytojų kūrinių. A eilėraščių išversta į lietuvių kalbą. Abakaliki Abakalikismiestas Nigerijos p. Žemdirbystės rajono auginama valgomieji batatai, maniokai, alyvpalmės prekybos centras.

Netoli A yra cinko, alavo rūdų, klinties telkinių. Abakan Abakanas : 1. Upė Rusijoje Chakasijoje ; Jenisiejaus kairysis intakas. Prasideda dviem ištakomis D. Abakano V. Sajano kalnuose, įteka į Krasnojarsko tvenkinį.

Please turn JavaScript on and reload the page.

Ilgis km nuo Didžiojo A versmiųbaseino plotas 32 km2. Plukdoma mediena. Minusinsko įduboje A vanduo naudojamas drėkinimui. Prie žiočių - Abakano miestas.

Miestas Rusijoje, km į pietvakarius nuo Krasnojarsko, prie Jenisiejaus ir Abakano santakos; Chakasijos sostinė.

Trikotažo, siuvimo, avalynės, medžio apdirbimo, Statybinių medžiagų, maisto pramonė. Prie A kasama akmens anglys ir geležies rūda. Miesto teisės ir dab. XVIII a. Kaliniai dirbo akmens anglių kasyklose. Po Stalino mirties iš gretimų mažesnių gyvenviečių buvo atsikėlusių tremtinių iš Lietuvos.

Ilgis km. Didžiausias aukštis m. Sudaro Abakano, Tomės ir Lebedžio upių vandenskyrą. Susidaręs iš metamorfinių uolienų, gabro, granito, diorito intruzijų. Abakanovičius Brunonas Brunon Abakanowicz m.

Ukmergė - m. Parc St. Maur prie Paryžiausmatematikas, fizikas, išradėjas, konstruktorius. Baigės Rygos politechn. Sukonstravo integratorių apie jį išleido knygą prancūzų kalba; išleista vokiečių kalbalenkų kalba m. Tyrė ir tobulino planimetrus, elektros įtaisus nuolatinės srovės generatorių, elektromagn. Prancūzijoje rėmė kraštiečius emigrantus ir jų veiklą. Apdovanotas Garbės Legiono kryžiumi. AbakanoVicz Magdalena Magdalena Abakanovič m. Falenty prie Varšuvoslenkų dailininkė.

Berlyno dailės, Amerikos dailės ir literatūros akademijų garbės narė, Karališkojo dailės koledžo Londone, Rod Ailendo dizaino mokyklos JAV garbės daktarė. Tapo, kuria netradicine tekstilinę skulptūrą, instaliacijas. Nuo kūryboje naudoja rupią, guma impregnuotą drobę. Kūryboje ryšku emocinis, šiek tiek teatrališkas santykis su praeities ypač karo bei dabarties įspūdžiais, kurie kraštutinai abstrahuojami ir monumentalizuojami.

A kūrinių yra Lietuvoje Europos parke. Helmutas Šaba. Senovinis skaičiavimo įtaisas - skaitytuvų prototipas. Tai lenta su grioveliais; skaičiuojant jais buvo stumdomi rutuliukai, kauliukai. A naudotas senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, vėliau V. Kvadratinės plokštės pavidalo viršutinė kapitelio dalis. A laiko architravą, arkos galus. Būna masyvus, lygus dorėniškojo ir jonėniškojo orderiųišlenktas, profiliuotas korintiškojo orderio. Abakėlija Tamara m. Choni Kutaisi rj. Tbilisis, gruzinų grafikė, skulptorė, teatro ir kino dailininkė.

Sukūrė akvarelių, piešinių, kartono raižinių, kn. Guramišvili Davitijani m. Ukrainkos paminklą Surami m. Nuo kūrė scenografiją teatrų spektakliams, Gruzijos kino studijos filmams. Kūrybai būdinga nac.

Aba Kum Maskva - m. Leningrad, sov. A vadovaujant buvo fabrikuojamos bylos prieš aukštus sov. Pagal A patvirtintas instrukcijas ir direktyvas m. Lietuvos gyventojų trėmimai. Rusijos mokslų akademijos narys m.

Nuo Rusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius. Tarptautinio ek. Tarptautinio N. Kondratjevo fondo prezidentas m. Žurnalo Ekonomičeskie voprosy vyr. Abancay Abankajusmiestas Peru, į vakarus nuo Cusco, m aukštyje; Apun'maco departamento centras. Cukranendrių perdirbimas, likerio, romo gamyba. Dailieji amatai. Prie A auginamos cukranendrės, kasama vario rūda.

Miesto teisės nuo Abarius Gintautas m. Vilnius, pianistas, kompozitorius. Abariaus sūnus. Karnavičiaus fortepijono klasem. Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos koncertmeisteris. Greitasis pažintys sur lille Džiazo mišias chorui, solistams ir orkestrui m.

Kaip džiazo trio pianistas trio koncertuoja nuo ; su saksofonininku A. Fedotovu, būgnininku A. Gotesmanu, vėliau A.

Jofe koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, dalyvavo džiazo festivaliuose. Birutė Žalalienė Abarius Lionginas m. Maniuliškės Zarasų apskritischoro dirigentas, kompozitorius. Nuo vargonininkavo Avilių parapijos bažnyčioje Zarasų apskritis.

Švedo įkurtame dainų ir greitasis pažintys sur lille ansamblyje dab.

Karstos ir aistringos SMS pazintys

Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. Budriūno klase. Choro dirigavimo katedros vedėjas; profesorius m. Nuo Lietuvos dainų švenčių vyr. Lietuvos TVR mišraus choro vadovas. Sukūrė mišias Dieve, globok Lietuvą m. Išleistas A giesmių ir mišių rink. Iš Tavo rankos, Dieve m. Gedimino 3 laipsnio ordinas m. Vloiaa Tumasonienė Abas šved. AboSuomijos miestas T Turku. Aba Samuel t Aha Samuelis.

Abasas Chvadža Ahmadas f C. A Abbas. Abasas Farchatas T E Abbas. Abasas l Didysis 'Abbas m. Mazanderano provincija IranasPersijos šachas m. Sefevidų dinastijos. Tahmaspo I anūkas. Rėmėsi kurdų, lurų, persų diduomene, pirkliais ir islamą priėmusiais vergais.

A valdant buvo statomi nauji miestai, tiesiami keliai, kasami kanalai. Šauktinių kariuomene pakeitė reguliariąja. Per karus su Turkija m. Stiprino šalies ekonomiką apiplėšdamas pavergtas tautas - armėnus, azerbaidžaniečius, gruzinus, kurdus ir tremdamas juos į valstybės gilumą.

Užmezgė polit. Europos šalių. A valdant Persija pasiekė didžiausią polit. Aleksandrija - m. Ženeva, Egipto chedivas m.

greitasis pažintys sur lille azijos pažintys naujoji zelandija

Siekė valdyti šalį savarankiškai, nepaisydamas britų generalinių konsulų. Rėmė panislamiškas jėgas. Prasidėjus I pasauliniam karui kvietė egiptiečius ir sudaniečius kovoti su britais.

greitasis pažintys sur lille pažintys slengas saf

Didžioji Britanijai paskelbus Egiptą savo protektoratu, nušalintas nuo valdžios. Gyveno tremtyje, daugiausia Šveicarijoje. Abasidai CAbbasid37 arabų kalifų dinastija, valdžiusi Bagdado Abasidų kalifatąlent. Kildinosi iš Mahometo dėdės ai Abbaso ibn Abd ai Muttalibo. Dinastijos pradininkas Abu ai Abasas aš Safachas.

Jiems valdant kalifatas sutvirtėjo, suklestėjo menai ir mokslai. Nuo VIII a. A valdžia pro valstijose silpnėjo. IX- X a. Persijoje, Vid. Azijoje, Užkaukazėje, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje kūrėsi nepriklausomos valstybės. Abu ai Abasas ai Kahyras aš Safachas ar Radijus ai Mansūras ai Mutakijus ai Mahdijus alMustakfijus ai Hadijus ai Mutis Karūnas ar Rašidas at Tajis ai Aminas ai Kadyras ai Mamūnas ai Kaimas ai Mutasimas ai Muktadijus ai Vatikas ai Mustazhyras ai Mutevakilis ai Mustaršidas ai Muntasyras ar Rašidas ai Mustainas ai Muktefijus ai Mutazas ai Mustandžidas ai Muhtedijus ai Mustadijus ai Mutemidas an Nasyras ai Mutadidas az Zahyras ai Muktefijus ai Mustansyras ai Muktedyras ai Mustasimas Abaslyanik Greitasis pažintys sur lille Faik Saitas Faikas Abasljanikas m.

Adapazan - m. Stambulas, turkų rašytojas. Studijavo Prancūzijoje, Šveicarijoje. Dirbo mokytoju. Daugiausia kūrė apsakymus: rink. Virdulys Semaver m. Kūrinių veikėjai - mokytojai, darbininkai, amatininkai, žvejai; veiksmo vieta - Stambulas. Kūrybai būdinga humanistinis pasaulio suvokimas, impresionizmo bruožai. Dar parašė romanų, eilėraščių. Vengrijos valdovas, nepriklausęs Arpadų dinastijai.

Sostą užėmė nuvertęs karalių Petrą. Šis, remiamas Šv. Romos imp. Henriko III kariuomenės, grįžo į Vengriją.

Pralaimėjęs jiems karą A žuvo. Abaševo kultūra, bronzos amžiaus archeologinė kultūra. Plito 2 tūkstantmečio p. Pavadinta pagal Abaševo kapinyną Čiuvašija. Tyrinėta Baškirijoje, Čiuvašijoje ir Marių Respublikoje.

Skiriami 3 A periodai: protoabaševo, ankstyvasis ir vėlyvasis. Žmonės gyveno neįtvirtintose ir įtvirtintose gyvenvietėse.

Naujienų archyvas

Vertėsi gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Mokėjo apdirbti metalą rasta žalvarinių iečių antgalių, durklų, pentininių kirvių, pjautuvų, peiliųnaudojo akmens, kaulo dirbinius.

Gausu lipdytos keramikos su geometriniu ornamentu, papuošalų. Mirusiuosius laidojo kapinynuose ir pilkapynuose nedegintus. Čiatura -gruzinų rašytojas, visuom. Gruzijos mokslų akademijos narys. Poemoje Georgijus Šeštasis m. Parašė istorinių romanų LašarelaIlga naktisCotnė m. Romane Kelionė į tris laikus m. Dar sukūrė eilėraščių.

Margiani išvertė kalba Donelaičio Metus m. Choni Kutaisio rajonas - m. Vertingiausia kūrybos dalis - peizažiniai eilėraščiai.

Juose aukštino gimtojo krašto gamtos grožį, istorinę praeitį, reiškė patriotinius jausmus. Parašė eilėraščių apie Tbilisį.

Kūrybai būdinga lyriškumas, romantizmas, giedra nuotaika. Lietuvių kalba išleistas A eilėraščių rink. Poezija m. DaliJuodišienė abatas lot. Iš pradžių buvo renkamas vienuolių ir tvirtinamas vyskupo.

Didėjant vienuolynų valdoms A tapo tiesiogiai pavaldūs popiežiui. A turi privilegiją per liturgines apeigas ir bažn. Kelios A sudaro fedraugiją, kuriai vadovauja abatas pirmininkas, o fedraugijos - kongregaciją jai vadovauja abatų pirmininkų renkamas abatas primas. Pavaldi popiežiui. Abava, upė Latvijoje; Ventos dešinysis intakas. Ilgis km, baseino plotas km2. Didžiausi intakai: Amula, Imula, Viesata visi kairieji. Gyvena Rusijos federacijos Karačiajų ir Čerkesų Respublikoje m.

Iš viso žm. Kalba kaukaziečių kalbų šeimai priklausančia abazų kalba, kabardinų, čerkesų ir rusų kalbomis. Dauguma musulmonai sunitai. Skiriamos tapantų ir škurajų etn. Iki XIV a. Pradėtas kaldinti Persijoje iš pradžių masė - 7,7, vėliau - 4,66 g. Naudotas ir Gruzijoje bei Afganistane. XIX a. Afganistane kaldinta sidabrinė ir varinė moneta buvo lygi 20 Tpaišų. Projektuoja ir gamina elektros gamybos ir paskirstymo įrenginius, elektros montavimo, ventiliacijos, kuro paskirstymo, pram.

A sudaro apie bendrovių daugiau, kaip šalių; ir Lietuvojedaugiau, kaip darbuotojų. Bendroji apyvarta 30,1 mlrd. JAV dol. Centrinė būstinė Ciuriche. Gyvavo Nariai: A. Faltskog vokalasA. Lyngstad-Fredriksson vokalasB. Ulvaeusas gitara, vokalas; ansamblio vadovas, vadybininkas ir dainų autorius ir B. Anderssonas vokalas, klavišiniai; dainų autorius.

A kūriniai melodingi, paprasti, skaidrios harmonijos, interpretacija muzikali, intonaciškai tiksli. Audronė Jurėnaitė 'Abbadid TAbadidai. Dublinas - m. Vienas jų vadinos Joškus, antras Mauškus. Juodu abu egoistai, nesidrovi kits kitą apgauti, o būvio kovoj net pasiryžę viens kitą nužudyti. Bet aukštesnioji instancija, rabinas ir kahalas, juos sutaikina ir įsako iš Olekos pavogtą grobį teisingai pusiau pasidalinti. Po 20 metų Oleka sužino, kas jį apvogė.

Teisme greitasis pažintys sur lille nieko laimėti nebegali. Tat eina pas rabiną. Šis malšina Olekos pyktį katės prilyginimu. Nepatenkintas tuo žydų pasiteisinimu, Oleka grįždamas namon galvoja, kaip čia žydų nusikračius, bet nieko sugalvoti negali.

Žydas kiekvieną žydą broliu laiko, žydas žydą sušelpia, žydas žydui padeda, žydas žydą užstoja, žydas žydo neišduoda, žydas ir neprieteliui žydui atleidžia, su juo susitaikina ir pelną pasidalija, kaip Joškus su Mauškum. Na, o kaip lietuviai su lietuviais pasielgia?!

Pasigailėk, Dieve! Matom, P-ris daugiau bara lietuvius, neg žydus. Jokio čia šaržo, jokio žydų gyvenimo iškraipymo nerasi. Bet prabočykit — ne mano kaltė. Kaltas čia gali būti Joškus, Mauškus, kaltas rabinas ar Olekas, tik ne aš, to atsitikimo pasakotojas.

Aš papasakojau, kaip po teisybei buvo Ir man patiktų kitoks tos pasakos galas, bet ką padarysi, kitokio nebuvo. Kad dėl šių ir panašių reiškinių žydai gali apšaukti P-rį antisemitu, tai aš suprantu. Bet kad toks blaivas kritikas, kaip M. Biržiška, tą pačią giesmelę gieda, tai mane labai stebina. Nes kiek man teko arčiau pažinti P-rį, jis visai nebuvo žydų priešas. Anaiptol, kaip jau aukščiau esam matę, jis gerbė tą tautą dėl jos solidarumo, energingumo, mokėjimo gintis nuo priešų, t.

Žydų Patriarchą Mozę jis laikė tiesiog genijum. Į klausimą dėl ko Mozė, išvedęs žydus iš Egipto, nevedė jų tuojau į pažadėtąją žemę, Pietaris turėjo savotišką atsakymą. Mozė, girdi, numanęs, kad su žmonėmis, pasilgusiais Egipto duonos ir svogūnų, prisigėrusiais Egipto stabmeldiškos dvasios, jis nieku būdu negalėsiąs užkariauti Palestinos; taigi tyčia ir vedžiojęs žydus per 40 metų po tyrus, kad seniai, tebeatmeną Egipto tradicijas, išmirtų, o jų vietą užimtų nauja karta, gimusi tyruose, augusi sunkiose gyvenimo aplinkybėse, pripratusi prie kareiviškos disciplinos.

Tik su tokiais vyrais jis tikėjos nuveikti stiprius ir daugingus Palestinos autochtonus. Ir jis neapsiriko Tikri antisemitai į Mozę taip nežiūri. Taigi daryti P-rį antisemitu yra tiesiog tiesai nusidėti. Jei ko jis instinktyviai nemėgo — tai rusų. Jų neigiamąsias ypatybes jis buvo gerai ištyręs. Jas betyrinėdamas, jis yr pasidaręs išvadą, kad rusai yr kilę iš senovės žiaurių hunų. Vėliau tą savo hipotezę jis praplėtė, įrodinėdamas visi Slavėnai esą hunų ainiai.

Man jis nesykį ją yr dėstęs. Pamatą tai hipotezei jis manė radęs Jornando ir Varnefrido Pauliaus raštuose. O kadangi iš Slavėnų jis geriausiai pažino rusus, tatai ir nenuostabu, kad jų atstumiančias savybes kuo gyviausiai nupiešdavo.

Tyrinėdamas rusų būdą, P-ris rūpinos pažinti ir jų istoriją, sužinoti, kaip jie plėtės, kilo, augo, stiprėjo, iki galutinai tapo milžinu, pavojingu Europai. Remdamasis tais tyrinėjimais, jis yr pasidaręs išvadą, kad priemonės rusų galybei sukurti buvusios trys: teisybės nežiūrinti apgaulė, krikščioniškumo nepaisąs žiaurumas ir į nieką neatsižvelgiąs fiziškos jėgos vartojimas.

Tai greitasis pažintys kvapas rusų santykių su kitataučiais kvintesencija. Kaipo lietuviui, P-riui pirmiausia rūpėjo rusų santykiai su mūsų tauta dabarty ir praeity. Tam tikslui pradėjo jis skaityti senovinius rusų metraštininkus ir istoriškųjų dokumentų rinkinius. Viename iš jų surado metais padarytą tarp Naugardo ir Did.

Lietuvos kunigaikščio sutarties raštą. Iš čia sužinojo, kad XV amž. Lietuvos ribos yr siekę Demian-sko apskrities. Šiame dokumente sužymėta, kiek kuris kaimas ar miestelis turėjo mokėti Lietuvos kunigaikščiui duoklės. Moriovas 2 keturiasdešimti dva soroka voverių ir petrinės rublį, Žabnas— dvyliką kiaunių ir keturiasdešimt voverių ir dar petrinės rublį ir t.

Jie daugiausia susispietę tarp kaimų M o š i n o ir K a r i u t i n o, kurie anot P-rio, senovėj turėję skambėti M ū š y n ė ir K a r i u o t y n ė. Tos taip toli siekiančios Lietuvos ežios P-riui buvo malonu minėti. Bet iš antros šalies rusų ekspansija, nustūmusi lietuvius siauruosin Nemuno pakraščiuosin, žadino jame gilaus susirūpinimo. Anų laikų Rusija atrodė jam lyg kaž-ko-kia baisi, tamsi jėga, galinti visai sunaikinti mūsų tautos gyvybę ir prie to sąmoningai einanti.

Žinomas dalykas — išverš. Jeigu mes negalėjom ikišiol atsiginti, tai ir toliau negalėsime. Svetimi negins. Bet gal man pasakyti kas, jog ateis laikas, kada svetimos šalys supras pavojų sau ir ateis mums į pagalbą. Tokiam aš atsakysiu šitaip: visoj Europoj be Rusijos yra milijonų žmonių. Rusijoj gi milijonų. Neužmirškime, jog per metus priauga Europoje dviem šimtam vienas nuošimtis liaudies; Rusijoje — vienam šimtui vienas nuošimtis.

Ir taip kiek priauga visoje Europoje, tiek priauga ir Rusijoje nuo vieno šimto, o nuo milijonų greitasis pažintys sur lille duoda Rusijai viršaus priaugimo, neg visoj Europoj. Ir taip per metus visoj Europoj priauga mažiau, neg vienoj Rusijoj.

Per tai, kai praslinks šimtas metų, vienoje Rusijoj žmonių bus tiek, kiek yra visoje Europoje. Ir Europa visa drebės nuo vieno Rusijos žodžio Ir taip kasmet Rusija artinas prie tokio padėjimo, kokiame ji valdys netik mumis, bet ir visą Europą Dėl to apie gynimą mus nėr kas nei mąstyti. Žiūrint vien šalto proto akimis, kitaip ir nebuvo galima tuomet galvoti. Rusijos galybė buvo faktas, su kuriuo būtinai reikėjo skaitytis. Šis straipsnis, kaip matyt iš P-rio laiško, rašyto III m.

Dirva psl. Tačiau jis vadovavos ne vien proto, bet ir tikybos šviesa. Jeigu mes negalime pasitikėti nei savo pajėgomis, jei mes da mažiau tegalim pasitikėti Europa, tai mes g a l i m e greitasis pažintys sur lille a s i t i k ė t i D i e v u i r J o v a l i a. Mūsų šalis jau nepirmą sykį mato tokią vergovę. Užėmė ją arši gotų tauta ir valdė ilgus laikus; gotai išnyko, mes likom.

Užėmė mūsų šalį per mūsų neapsižiūrėjimą lenkų klastininkai, valdė ilgus laikus; lenkai su savo nutautusiais bajorais žlugo, o mes likom. Dievo valia! Matom, P-ris pasirodė čia tikras pranašas. Rusija parpuolė, Lietuva iškilo. Rusija, kurios galybės jis taip bijojo, tikrumoj buvo milžinas molio kojomis. Bet anais laikais nieks to suprasti negalėjo. Nesuprato nė P-ris.

Suhipnotizuotas naujai padarytu Rusijos aliansu su Prancūzija, jis ilgai laužė sau greitasis pažintys sur lille, kaip čia ir pačiam ir visai Lietuvai išsigelbėti iš po carų letenos. Pirmiausia jis kreipėsi į d-rą Basanavičių, gyvenusį tuomet Bulgarijoj. Klausė jo, bene galėtų jis tenai su šeimyna kaip nors rasti vietos, iš kurios būtų galima šiaip taip prasistumti ir kartu su juo laisvai darbuotis Lietuvos labui.

Basanavičius atsakė, bet neigiamai. Bet visai nurimti negalėjo. Čia tai ir prasideda įvairūs P-rio projektai Lietuvai nuo rusų atvaduoti.

Pamatinė tų projektų mintis buvo ši: lietuviams išsigelbėti nuo paskendimo Rusijos jūroj nėra galima. Kad lietuviai visai nežūtų, reikia jie visi iš Rusijos išvesti, kaip kitados Mozė buvo išvedęs žydus iš Egipto ir tuo juos išgelbėjęs. Šią savo idėją P-ris išdėjo man taip karštai ir kategoriškai, kad aš nė nedrįsau ginčyti jos galimumo. Jei jau kitos išeities nėra, kaip tik išvesti, tai ir veskim.

Bet kur? Čia aš atsiminiau skaitęs kitą kart apie antvyskupį Zaleskį lietuvį, kad jis, būdamas Apaštališkojo Sosto delegatu Indijorns, lankęs Ceilono salą ir galėjęs su vietos gyventojais susišnekėti lietuviškai.

Jei taip yra, tai ceiloniečiai būsią gal mūsų tolimi giminiečiai, taigi lietuviams sugyventi su jais nebūsią 1 Ten pat. O kadangi ten žemė derli, gamta graži ir klimatas puikus, tat ir reikią lietuvių emigraciją užuot Amerikon, kur jie greit suamerikonėįę visai nutausta, kreipti Ceilonan.

Pietaris mano projektą atmetė, nurodydamas, kad Ceilonas yra anglų valdžioje, o anglai negeresni už rusus; užtenka tik prisiminti, ką jie daro Irlandijai.

Tuomet, nebeatsimenu, kaip Ceilono vieton buvo tam pat tikslui pasiūlytas Madagaskaras. Šita sala yra didžiulė, gamta ir klimatas neblogesnis už Ceilono.

Tik mūsų nelaimei kaip tik tuo laiku caras Aleksandras III sudarė aliansą su prancūzais. Tuo būdu Madagaskaro projekto teko atsisakyti.

Po kiek laiko P-ris pranešė man suradęs naują būsimajai Lietuvai žemę — Argentinoj. Mano paklaustas, dėl ko jis Argentiną laiko mūsų kolonizacijai tinkamą, P-ris atsakė, kad ten žmonių sulyginti maža, neapgyventų plotų didelė daugybė, klimatas visai toks pat, kaip Lietuvoj, javai sėjama tie pat, kaip ir pas mus. Belieka tik pasiųsti lietuvis greitasis pažintys sur lille, kurs nuvažiavęs Argentinon parinktų tinkamiausią lietuviams vietą ir susitartų su vietos valdžia dėl pasirinktos srities perdavimo lietuviams.

P-ris buvo taip persiėmęs tuo Argentinos projektu, kad net norėjo lietuvių delegato Argentinon misiją pats prisiimti. Tam tikslui, žinodamas, kad oficialė Argentinos kalba yra ispaniška, buvo sumanęs išsimokyti ispaniškai. Kad šis sumanymas buvo rimtas, matyt tai iš fakto, jog P-ris buvo parsitraukęs iš Peterburgo ispanišką-rusišką žodyną ir ėmęs jį nejuokais studijuoti. Bet po kiek laiko, šalčiau pagalvojęs, atlyžo ir iš minėto žodyno tik tiek teturėjo naudos, kad galėjo konstatuoti, jog ispaniškas žodis z o p o t t o ir lietuviškas č e b a t a s yra kits kitam tiek skambėjimu, tiek prasme visai artimi.

Šiandien visa tai prisiminus, atrodo keista, kad P-ris, žmogus visais atžvilgiais šviesus, galėjo pasiduoti tokioms fantastingoms svajonėms ir rimtai svarstyti tokiuos neįvykdomus projektus.

Bet psichologija tuos keistumus seniai jau yra išaiškinus. Mat, žmogus, gyvendamas sunkiausiose aplinkybėse, kol gyvas, niekados nenustoja vilties ir liūdną tikrenybę stengias pasaldinti bent išsvajotomis galimybėmis. Ir juo tikrenybė yra baisesnė, juo daugiau žmogus gamina sau fantastingesnių išeičių iš savo faktiško skurdo. Šių dienų Rusija teikia tam puikiausių iliustracijų. Bolševikų žudomi žmonės yra linkę patikėti kiekvienu žadančiu jiems palengvinimą gandu, kad ir fantastingiausiu.

Tokių gandų nūn pilna yra visa Sovietų valstybė. Jie remiasi naujomis pranašystėmis, regėjimais, stebuklais ir eina skersai ir išilgai Rusijos, visur mielai žmonių gaudomi ir šventai tikimi.

Panašiai yr buvę ir su mumis, nes kas dabar yra rusams bolševizmas, tas lietuviams anais laikais buvo caro Aleksandro III despotizmas. Taigi ir P-rio projektais skaitytojai neprivalo perdaug stebėtis.

Aukščiau esu paminėjęs, kad M. Koks jis buvo antisemitas, jau matėme. Pažiūrėkim nūn, koks jis buvo klerikalas. Klerikalais, paprastai, vadinama tie, kurie pataikauja kunigams. Bet, matėm, P-ris buvo kun. Varkalos priešas, o ne prietelius. Antra, jei P-ris būtų buvęs klerikalas, jis būtų labiau branginęs katalikų tikybą ir nebūtų nusidėjęs Bažnyčiai, vesdamas rusę stačiatikę. Bet P-ris tai padarė. Kame tat jo klerikalizmas?!

Nebent tame, kad jis giliai tikėjo į Dievą ir tą savo įsitikinimą vienur kitur savo raštuose viešai yr pareiškęs. Bet tuomet visi katalikai reiktų pavadinti greitasis pažintys sur lille, ko betgi nei mokslas, nei protingi žmonės nedaro. Taigi P-rio klerikalizmo nėra nei jo gyvenime, nei raštuose.

Jis yr M. Biržiškos iš piršto išlaužtas. Klerikalas P-ris niekados nėra buvęs; bet nuo to laiko, kai man pačiam teko jis pažinti, galiu tikrai paliudyti, kad jis buvo p r a k t i k u o j ą s k a t a l i k a s. Kaipo gyvenąs Naugardo gub.

greitasis pažintys sur lille latina pažintys patarimai

Oficialiu tos parapijos ganytoju buvo Naugardo bažnyčios klebonas. Sykį į metus jis aplankydavo žymesniuosius tos gubernijos miestus, klausydavo vietos katalikų išpažinties, laikydavo pamaldas, krikštydavo vaikus ir atlikdavo kitokias religijos pareigas.

Apie kunigo atvykimą būdavo iš anksto pranešama vietos valdžiai, kuri ir pagarsindavo apie tai vietos katalikams. Sužinojęs kunigą atvykstant Ustiūžnon, P-ris rūpindavos surasti tinkamą pamaldoms butą, padėdavo kuo galėdamas išpuošti altorių, pats atlikdavo išpažintį, klausydavo mišių, eidavo prie šv. Vėliau ir man tekdavo jo išpažinčių klausyti. Bet ir čia jis kartais pasirodydavo originalas. Štai, kad ir šiandieną, kunigas skiria man, kai keliausiu pas tolimą ligonį, atkalbėti rožančių!

Nebūdamas garbnora, P-ris, be abejo, neturėjo čia tikslo pasigirti savo maldingumu. Greičiausia jis bus norėjęs pažymėti, kad nuodėmė yra didelis daiktas — Dievo įžeidimas, to dėl ir atgaila už ją neturinti būti maža. Kaip giliai P-ris pasitikėdavo Dievo Apveizda, parodo jo laiškai.

Užgulė neišbrendamos bėdos ir paskandino mane Bet štai atidavė man vienas skolininkas netikėtai šimtą rublių Davė valdžia pusę pensijos už metus į pusantro šimto rub.

Atėjo betgi naujas metas su naujais vargais ir vėl ėmė mane skandinti Baimė pradėjo mane imti. Reikalai dideli ir da auga kasdiena Mečiausi šen, mečiausi ten, ir jokios vilties pagerinti padėjimą. Prieš 35 m. Netrukus Visagalis parodė man visą mano kvailumą. To maža. Greitasis pažintys sur lille man tada parodė, pažinčių svetainė skydeck paragavimas vargo ir nelaimės man buvo labai reikalingas Daugely dalykų tada Viešpats mane pamokino.

Ir visados paskui randu, jog tai šventa teisybė. Šįmet man buvo labai sunku, sunku Aš atsidėjau ant vieno Dievo su aklu Juo pasitikėjimu. Šiandien mano ateitis vėl jau lyg nušvito iš greitasis pažintys sur lille valios O tolesnėj ateity irgi žiba nors ir nedidelė yiltis. Na, ir tai tiek to! Kad ir nemaž gera padaręs, jis nesijaučia turįs kokių nuopelnų pas Dievą. Dievo tarnų užtarti mane prieš Viešpatį.

O gal jie ir permaldaus Visagalį. O jeigu ne, tai aš tik viena galiu pasakyti, kad Dievas teisingas yra savo darbuose ir da didelio gailestingumo. Jis žino mūs darbus ir baudžia, kaip tėvas, ir bausdamas veda keliais, kurių mes nesuprantame.

Mano padėjimas ne vieną jauną lietuvį gal persergės nuo klaidų, kurias aš dariau, tegu kuoplačiausiai žino, tegul mano padėjimas eina mūsų brolių naudai ir laimei" Tokio Dievo Apveizdos ir teisybės supratimo net ne pas kiekvieną dvasiškąjį rašytoją berasi. Šiuo atžvilgiu iš Pietario yra ko pasimokyti ir kunigui.

Tvirtai tikėdamas į Dievą ir mylėdamas Jį, P-ris giliai taip pat atjautė ir meilės artimo svarbą tautos ir žmonijos gyvenime. Jo išmanymu, ši meilė artimo iš lietuvio pirmiausia reikalaujanti mylėti kiekvieną kitą lietuvį.

Lietuvių tiek nedaug, kad kiekvienas iš jų reiktų branginti, kad ir nevisai geras. Taigi ir nereikią žiūrėti, kad šis ar tas lietuvis šiandien yra brudas, nes ryt po ryt jis gali pasitaisyti ir tapti naudinga mūsų tautai jėga. Taip nusistatęs, jis buvo griežtas priešininkas visokių peštynių dėl partijų ar pasaulėžiūrų skirtumų. Šliūpo veikimą amerikiečių lietuvių tarpe, P-ris sumanė šį atvirą laisvamanį atvesti į gerąjį kelią. Tam tikslui jis parašė ilgą, jausmingą J. Šliūpui laišką, stengdamos įrodyti, kiek žalos Lietuvos dalykams darąs šio į nieką neatsižvelgianti kova su religija greitasis pažintys sur lille Bažnyčia.

Kad Šliūpas geriau duotus pagaunamas, P-ris pareiškė, kad ir pats esąs daug skriaudos iš kunigų prityręs, tačiau dėl bendro lietuvystės labo išsižadėjęs keršto greitasis pažintys sur lille, nes žinąs, kad ne vienas jos atstovas dirba naudingą Lietuvai darbą. Taigi savo pavyzdžiu ragino ir Šliūpą taip pat pasielgti. Laiškas buvo išsiųstas ir, be abejo, yr patekęs į Šliūpo rankas.

Bet visa P-rio iškalba ir širdies jautrumas greitasis pažintys sur lille niekais, nes Šliūpas, žinoma, yra lyg akmuo neperkalbamas. Mat, laisvamanybė jam dogma. Be jautrios širdies ir literatiško gabumo P-ris turėjo dar ir kitų talentų.

Pirmiausia jis buvo labai pažangus gydytojas. Sėkmingesniam gydymui jis sumaniai sunaudodavo savo gilų ligonių ir prastų žmonių psichologijos žinojimą. Be to, uoliai sekdavo naująją medicinos literatūrą rusų ir prancūzų kalbomis ir bandydavo surasti ligoms naujų vaistų. Tie jo bandymai neliko be pasėkų. Kai-kurias ligas, pav. Bet už vis didžiavos jis savo išrastais naujais vaistais ir nauju metodu dėmėtajam tifui gydyti. Šį išradimą jis taip brangino, kad laikė didžiausioj paslapty ir tik mirdamas teketino savo žmonai atidengti savo sekretą, kad ji galėtų- iš to turėti gero pelno.

Bet, deja, šią paslaptį jis, rodos, bus su savim pasiėmęs į karstą. Šiaip jau žmonėse turėjo didelio pasisekimo ir gerą praktiką. Antra, kaip jau aukščiau esam minėję, P-ris buvo taip pat ir matematikas. Turėjo nemaža matematikos literatūros, kuria mielai leido man naudotis, o vėliau ir visai ją dovanojo. Tiesa, teoretiškais to mokslo klausimais jis maža tesidomėjo, bet mechanikos dalykais jis ir vėliau laužė sau galvą.

Tai matyti kad ir iš šito fakto. Lietuviams išvaduoti labai daug padėtų pavandeninis laivas. Jo konstrukcijos principas yra neabejotinas, aš esu jį matematiškai ištyręs. Turėdami tokį laivą, lietuviai galėtų nugramzdinti visą rusų laivyną ir tuo įbauginti patį carą. To laivo planą aš turių gatavą. Žinoma, jis reiktų gamintis kuodidžiausioj kas yra 2 dieną taisyklė pažintys. Atskiros jo dalys reiktų užsisakyti įvairių kraštų k.

Amerikos, Anglijos, Vokietijos fabrikuose; šie, jas padarę, turėtų siųsti išradėjo nurodyton vieton. Man visa tai atrodė svajonė, bet P-ris rimtai įrodinėjo, kad jo projektas ir galimas ir tikslus, nors to laivo plano neparodė. Matyt, jis tebuvo vien jo galvoje.

Galop, turėjo P-ris dar ir dailininko talentą, mokėjo dailiai piešti tušu ir aliejiniais pažinčių svetainė barzdos. Du savo paveikslu dovanojo jis ir man.

Abu dailiai atrodo, o man asmeniškai jie amžinai pasiliks neįkainojamai brangūs, kaipo mirusio draugo atminimas1. Turėdamas geras, toli matančias akis, P-ris sugebėdavo pagauti įvairiausius šviesos ir varsų atspalvius 2. Taigi, be abejo, būtų galėjęs tapti žymiu Lietuvos dailininku, jei tik būtų turėjęs daugiau laiko lavintis dailėje.

Ilgai aš rengiausi nupiešti tą paveikslą padidintoje išvaizdoje, bet vis negalėjau prisirengti tai per tinginį, tai per darbus. Neperseniai vienok, atsidūręs stvėriausi aš už to piešinio ir atlikta. Kristaus paveikslas išėjo suvis vidutinis. Žinomas dalykas, jog tas paveikslas nieku nepanėši į piešiamus ligšiol. Viešpaties Kristaus veidas vaiskus, orus ir su dėme semitiškos kilmės. Tai ne veidas vokiečio, piešiamo vokiečių, tai ne veidas psalomsčiko ar diačko, piešiamo gudų.

Aš girdėjau iš vieno gudo truputį lyg apšviesto, bet tikinčio žmogaus: — Ot, šitokį Kristų aš suprantu. Jis galėjo toks būti! Jei Jūsų Mylista norėsite, tai aš ir Jums nupiešiu tušu, ne dažais ir nupiešęs, atsiųsiu.

Įsismaginęs, aš ėmiau ir toliau apie piešimą trūstis. Pas vieną pažįstamą pamačiau abrozėlį: Angelai, besimeldžiantieji prie nuimto nuo kryžiaus V. Jėzaus kūno. Piešinys esąs Skiavonės. Tiesą sakant, tai ne pabaigtas piešinys, tik eskizas, bet man jisai iš tarpo matomų kasdien patiko ir aš jį persidirbau.

Kopija išėjo labai pusėtina. Vieną tik perdirbau—tai Kristaus veidą. Jis man pas Skiavonę nepatiko, dėlto aš, sekdamas paveikslą, esantį pas mane aukščiau aprašytąveidą truputį perdirbau. Labai puikios išvaizdos neturi, bet nuo jo dvelkia kaž kokiu orumu. Kristus, kaip gali suprasti, guli oloje, olos tuštumoje Be medicinos, visi kiti P-rio pamėgimai literatūra, matematika, dailė buvo drauge ir mano pamėgimai.

Taigi ir nenuostabu, kad linkom į kits kitą. Nepraeidavo savaitė, kita, ar man jo, ar jam manęs neaplankius. Šnekų niekados nepritrūkdavo. Turėdamas tokį draugą, nė nepajutau, kaip mano penkerių metų ištrėmimas pasibaigė. Kad ir nebuvo jis sunkus, bet savo ilgumu vis dėlto įkyrėjo. To dėl, bausmės galui atėjus, aš, susikrovęs daiktus ir atsisveikinęs su Pietariais ir kitais artimesniais pažįstamais, grįžau su džiaugsmu Kaunan, kaipo savojo vyskupo sostinėn.

Vyskupas tuomet buvo Paliulionis. Jis bandė mane vienur-kitur skirti, bet Kauno gubernatoriui Klingenbergui netvirtinant, pasilikau gyventi Kaune be vietos. Pranešiau apie tai Pietariui, jis man atsakė. Tuo būdu prasidėjo mūsų susirašinėjimas laiškais.

Būdamas atsargus, Pietaris mano laiškus perskaitęs naikino, aš gi dėjau juos vieną prie kito, taip kad ilgainiui jų susidarė nemaža krūvelė.