Vėpla nite greitasis pažintys, Nesutramdomasis

Užuot suteikusios aiškų paveikslą, jos mums viską rodo pro tokį objektyvą, kuris iškreipia ir susiaurina pasaulio vaizdą, - aš tą vadinu iškreipto vaizdo besaikiu analizavimu. Niekas nieko neatsakė, ir Afroditė užvertė akis. Ne visai. Bet negalėjo suprasti. Esu kitokia negu visi jaunikliai ar vampyrai, ir negerai to kratytis. Manau, vaikinams bus smagiau, jei žinosim vardus.

Tai šioje nušvitimo stadijoje labai tinka muzikinis kurinys, tikro lietuvio, rusiškos kilmės, žydiškų genų atlikėjo Mamutovo-"Laužo šviesa. Kaip ir Sašai Songui, gimio gudui, spėjusiam nuplikti Britaninoje ir išmetusiam inkarą ant Lietuvos žemelės. Masono Suslovo pranašystė pildosi. Ten nėra jokių tautybių, valstybių, rasių, kastų ir klasių. Apžvelgę ir supratę praeitį, persikelkime į ateitį. O ten jau viskas iš esmės kitaip.

Nepasiruošusiam net sunku būtų tai įsivaizduoti ir suprasti. Todėl ir sakau jums, kad menas yra varančioji jėga. Žiūrėkite, studijuokite paveikslus. Tik juokinga inscenizacija ir paleista antis.

Kur tūkstantį kartų pakartotas melas tampa tiesa. Tai naujoje dimensijoje, į kurią visi einame, kurioje nėra ir iš esmės negali būti jokio melo, kur vieninga sąmonė, tokie ir kitokie "žaidimai" neįmanomi. Bet grįžkime prie baimių. Daug kas negali suprasti, net įsivaizduoti kas bus, kai sugrius galutinai tas 3D pasaulis?

Kas mus gydys, kas vėpla nite greitasis pažintys vaikus mokins, kas darys politines apžvalgas ir toliau susiriesdami meluos apie įvykius pasaulyje?

O visa tai jau griuva. Mokiniai jau Rimšos ratelio mokyklose. Daktarai apmokamose atostogose nes Netgi mums žinomi vaistai jau nieko negydo, nes keičiasi žmogaus visa DNR struktūra, atomo viduje greitėjantys procesai, fotonų juostos ir galingų kvantinių, energetinių srautų iš Alkionės poveikyje. Suplotuose televizoriuose kalbančios galvos ne vienam jau kelia alergiją, tai bevelija geriau jau visai jį išjungti, arba sudubliuoti su savo planšetę, kad akims būtų geriau.

Kai jau busime pilnai įžengę į 5D dimensiją, po kokių metų, gims ir naujosšeštos rasės žmonės. Ir tada procesas vyks atvirkštinis. Tėvai mokinsis iš savo vaikų, nes tie jau gims viską žinodami. Tačiau labiausiai Leila pavargo nuo Džilės kalbų apie žemės dre­ bėjimą ir apie tai, kaip ji jaučiasi po šio sukrėtimo. Atrodė, kad draugė niekaip negali pamiršti to įvykio.

Leila tikino Džilę, kad ji nėra atsakinga už tą knygų lentyną, kad jai ir Džilei viskas bus gerai.

patrick ir stenhouse pažintys

Bet Džilė negalėjo liautis apie tai galvojusi. Po trijų savaičių Leilai taip nusibodo tos kalbos, kad vieną dieną ji pratrūko, liepė jai suaugti ir viską pamiršti.

Džilė, be abejo, labai įsižeidė. Ji puolė priekaištauti, kad Leilai nerūpi nei ji, nei kiti po žemės drebėjimo sužeisti ar be namų likę žmonės, apie kuriuos Džilė pagalvodavo labai dažnai. Šiurkščiai atsikirtusi Leila išlėkė iš kambario ir negrįžo visą naktį.

Visą likusį semestrą abi antrakursės gyveno kartu nesikalbėdamos, o sausio mėnesį Džilė išsikėlė gyventi į kitą kambarį. Džilės ir Leilos atvejis rodo, kaip skirtingai į tas pačias situacijas gali reaguoti turintys polinkį be saiko analizuoti ir to daryti nelinkę žmonės, ir kaip jiems gali būti sunku sutarti.

Pastarieji niekaip ne­ supranta, kodėl pirmieji negali pamiršti savo išgyvenimų, nustumti į šoną įkyrių minčių ir gyventi toliau. Be saiko analizuojantys žmo­ nės gali jaustis nesuprasti, o tie, kurie to nedaro, jiems gali pasiro­ dyti neatjaučiantys, kietaširdžiai ir netgi dirbtini. Besaikis analizavimas ir sielvartas Visiškai normalu, kad netekus artimųjų žmones apima siel­ vartas ir liūdesys.

Tačiau jeigu po netekties depresija trunka išti­ sus mėnesius ir metus, ji gali išties sugadinti žmogaus gyvenimą. Atlikusi Netekčių išgyvenimo projektą įsitikinau, kad su netektimi susidūrę be saiko analizuojantys žmonės dažniau patiria ilgalaikę ir sunkios formos depresiją.

Po tokio sukrečiančio įvykio dažniau pašlyja jų socialiniai santykiai. Džiudi Larson, kurios specializacija - konsultavimas ir švietimas netekties atvejais. Teko išgirsti pačių įvairiausių sukrečiančių is­ torijų. Kalbėjomės su vyresnio amžiaus moterimis ir vyrais, kurių sutuoktinius pasiglemžė liga ir kurie bandė sugrįžti atgal į gyveni­ mą be žmogaus, su kuriuo pragyveno daugiau nei pusę amžiaus.

Teko kalbėtis su žmonėmis, kurie atsisakė pelningų darbų, kad galėtų pa­ sirūpinti savo mirštančiu draugu paskutinėmis gyvenimo dienomis.

Išgirdome širdį draskančių istorijų apie motinas, kurios atvažiavo iš Ajovos, Naujojo Džersio ar Pietų Karolinos valstijų tam, kad galėtų pasirūpinti nuo AIDS mirštančiais savo suaugusiais sūnumis. Iš tų žmonių sužinojome labai daug. Paaiškėjo, kad netekties akivaizdoje polinkis be saiko analizuoti australija vs amerikoje kenkia. Nuolatos be saiko analizuojantys žmonės rūpindamiesi vėpla nite greitasis pažintys artimaisiais iškart po jų netekties ir per pusantrų metų po to jausdavo daugiau de­ presijos simptomų.

Ir tai nebuvo įprastos skausmo kančios, kurias išgyveno beveik visi netektį patyrę žmonės. Beveik 45 procentai tokių žmonių juto gana stiprius depresijos požymius, todėl jiems buvo galima diagnozuoti vieną sunkiausių depresijos formų - stiprų depresinį sutrikimą.

Ir atvirkščiai - tie, kurie nebuvo linkę be sai­ ko analizuoti, iškart po netekties ir per ateinančius pusantrų metų pažintys būti patvari pajausdavo tik kai kuriuos depresiją primenančius simp­ tomus. Tačiau daugumai iš jų jie nesitęsė labai ilgai ir nebuvo itin stiprūs. Besaikis analizavimas vos nepražudė keturiasdešimt septynerių metų fizioterapeutės Karinos, kurios sesuo Amanda mūsų tyrimo metu mirė nuo krūties vėžio.

Niekada nebūtum pasakęs, kad Ka­ rina ir Amanda yra seserys - Karina buvo aukšta, šviesiaplaukė ir atletiška, o Amanda buvo tamsiaplaukė, žemesnio ūgio, apkūnesnė ir dešimčia metų vyresnė.

Tačiau jos buvo labai atsidavusios viena kitai. Vaikystėje Amanda labai rūpinosi Karina, nes abu jų tėvai daug gėrė ir dėl alkoholio bent keletą vakarų per savaitę palikdavo dukras be priežiūros.

Kai Amandai diagnozavo krūties vėžį, seserys prisiekė neprarasti optimizmo ir kovoti drauge. Tačiau kai jos nebūdavo kartu, Kariną apnikdavo nerimas ir užplūsdavo nekontroliuojamos mintys.

Dėl to ją ėmė kankinti nemiga, dingo apetitas ir pasireiškė vis didesnis polinkis į depresiją. Ką reikės daryti, jeigu Amanda numirs? Aš negaliu be jos gyventi.

Vėpla nite greitasis pažintys ne aš susirgau vėžiu? Kodėl Dievas taip su mumis elgiasi? Mes jau pakan­ kamai prisikentėjome. Negaliu šito ištverti. Nežinau, ar sugebėsiu gyventi bejos. Kad ir kaip būtų tragiška, tačiau patys geriausi Vakarų pakrantėje prieinami vaistai nepajėgė išgelbėti Amandos gyvybės. Vėžys buvo pernelyg išplitęs dar prieš diagnozuojant ligą ir, nepaisant vėpla nite greitasis pažintys gydymo metodų, toliau progresavo.

Amanda mirė po metų. Kariną, kaip ir daugelį kitų netektį patyrusių žmonių, Amandos mirtis sukrėtė. Ji ištisas dienas sėdėjo užsidariusi namuose, beveik nieko nevalgė ir nereagavo į vyro pastangas su ja pasikalbėti. Pirmi­ nis sukrėtimas ilgainiui praėjo, tačiau netekties skausmas dar labiau stiprėjo ir besaikio analizavimo priepuoliai darėsi vis pavojingesni. Ji prisiminė kiekvieną savo pokalbį su Amandos gydytojais, mintyse iš naujo atkartodavo, ką pasakė jie ir ką kalbėjo ji pati, ir nenustojo galvoti apie tai, ar gydytojai padarė viską, kas įmanoma, kad Aman­ dą išgelbėtų.

Karina kaltino save dėl to, kad neieškojo alternatyvių gydymo būdų, eksperimentinių universiteto gydymo metodų, kurie galbūt būtų padėję seseriai. Juk tikrai turėjo būti kažkas, kokie nors nauji vaistai ar chirurginės priemonės, kurios galėjo bent jau pail­ ginti jos gyvenimą. Karinos vyras visais būdais stengėsi ją palaikyti. Kai Karina imdavo save kaltinti ir pasakoti apie tai, ką ji santykiuose su Amanda neva darė ne taip, jis švelniai atsakydavo žmonai ir stengėsi padėti jai suprasti, kad ji padarė viską, ką galėjo, ir kad buvo labai pažintys ukraina ekskursijos ir rūpestinga sesuo.

Jis perėmė įprastus Karinos namų ruošos darbus ir vaikų priežiūrą, kad ji turėtų daugiau laiko sau ir galėtų lankyti Amandos kapą. Tačiau praėjus keliems mėnesiams Karinos liūdesys vis augo, minčių apie Amandą vis daugėjo, ir vyro kantrybė ilgainiui ėmė sekti. Vieną rytą, prieš važiuodama aplankyti Amandos kapo, Karina maudėsi duše ir netyčia ranka perbraukė per dešiniąją krūtį.

Pirštai apčiuopė kažką panašaus į gumbelį ir ją persmelkė išgąstis. Ji pra­ dėjo tikrinti krūtį, spaudinėti audinius aplinkui, mėgindama išsi­ aiškinti, ar tai, ką pajuto, tikrai gumbas, ar paprasčiausias audinys.

Bet negalėjo suprasti. Ar tai auglys? Ar jai vėžys kaip ir Amandai? Ją užgriuvo minčių lavina: Aš tikrai neištverčiau, jeigu reikėtų išgyventi tą patį siaubingą gydymą, kokį ištvėrė Amanda.

Susan Nolen-Hoeksema - Moterys Kurios Galvoja Per Daug 2012 LT PDF

O be to, koks tikslas tą daryti, jeigu vis tiek mirsi? Negaliu net pagalvoti, kaip reikėtų gyventi ir po truputį nykti tokioje pat kančioje kaip Amandai. Negaliu leisti, kad mano vyrui ir vaikams reikėtų išgyventi tą patį. Po Amandos mirties Karina buvo pagalvojusi apie savižudybę, bet niekada rimtai tam nesiruošė. Dabar jos protas užsikabino už tos minties ir ji pradėjo galvoti, kad reikia tą padaryti iš anksto, ne­ laukiant, kol vėžys ją pribaigs, - kad jai ir šeimai nereikėtų kęsti varginančio gydymo, kuris trunka ištisus mėnesius ir ilgainiui vis tiek baigiasi mirtimi.

Karina žinojo, kad protingiausia būtų kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti yra bella ir edward iš twilight pažintys realiame gyvenime to gumbelio, bet ji buvo įsitikinusi, kad vos tik bus diagnozuotas vėžys, ji nebegalės kontroliuoti savo gyvenimo.

Ji pereis į gydytojų, tyrimų ir ligoninių rankas bei ma­ lonę. O tai būtų nepakeliama. Ir buvo tvirtai nusprendusi nusižudyti. Visa laimė, kad išlipus iš dušo į vonią įėjo vyras. Vos tik jį pama­ čiusi ji prapliupo verkti. Jis sugebėjo iškamantinėti Kariną, dėl ko ji verkia, ir sužinojęs priežastis iškart paskambino gydytojui.

Per parą jai buvo atlikti tyrimai ir biopsija, ir paaiškėjo, kad tai ne krūties vėžys. Karinai pasisekė, kad į tą situaciją sėkmingai įsiterpė jos vyras. Jeigu ji būtų nors kiek ilgiau visa tai analizavusi, gali būti, kad būtų paklausiusi savo minčių apie savižudybę.

Tačiau besaikis analiza­ vimas gali paskatinti ne tik savižudybę, vėpla nite greitasis pažintys ir ilgalaikes, sunkias bei skausmingas reakcijas, kurios labai kenkia netektį išgyvenančių žmonių sveikatai ir gerovei. Netekčių išgyvenimo projektas pateikė įtikinamų įrodymų, kad besaikis analizavimas gali labai pakenkti žmonių santykiams. Kar­ tu su Karltono universiteto psichologu Kristoferiu Deivisu nagri­ nėjome artimų santykių pokyčius, kuriuos per pusantrų metų po netekties patiria žmonės, linkę be saiko analizuoti, ir tokio polin­ kio neturintys.

Juk jų, kaip ir Karinos, galvoje sukosi labai daug minčių ir jie norėjo išsakyti tas mintis ir jausmus kitiems. Tačiau Amerikos visuomenėje egzistuoja problema - mes turime labai aiškiai nustatytas normas, kaip ilgai ir kiek daug turė­ tume kalbėti apie savo sielvartą, o netektį išgyvenantiems žmonėms tos normos yra nepakankamos ir nerealios.

Tuos, kurie be saiko analizuoja ir išgyvena netekties skausmą daug ilgiau nei tie, kurie tokio polinkio neturi, labai vargina socialinis laikrodis, kuris nuro­ do, per kiek laiko po netekties turėtum atsigauti. Paprastai žmonės pavargsta, netgi susierzina, jeigu be saiko analizuojantieji nepa­ liaudami kalba apie savo netektį.

Trisdešimt šešerių metų Lauros tėvas mirė, o motina jau seniai sirgo ir gulėjo mirties patale. Ji pasakojo: Šeiminiame gyvenime atsiranda labai didelė įtampa. Mano vyrui neteko išgyventi tėvų mirties ar ligos, todėl jis negali manęs atjausti. Jis apie tai neturi nė menkiausio supratimo. Jau turėtum atsigauti. Be to, jie vėpla nite greitasis pažintys jaučiantys daug didesnę socialinę trintį - beviltišką konfliktą tarp jų ir draugų arba šeimos narių.

Karina daug mėnesių po netekties nuolat leisdavosi į besaikį analizavimą ir liūdėjo dėl Amandos mirties, o jos vyro kantrybė vis labiau seko. Kartais šeimos nariai ir draugai pradeda elgtis dar šiurkščiau arba ima šaipytis iš sielvarte skendinčio artimo žmogaus ir netgi gali jį palikti. Juk jų draugai ir šeimos nariai su jais elgėsi taip negailestingai. Tačiau besaikis analizavimas kartu didina socialinę trintį ir žmogui ima dar labiau trūkti palaikymo: linkusieji tą daryti ilgainiui sulaukia vis mažiau socialinio palaikymo.

Dar vienas moterų prakeiksmas Moterų ir vyrų psichinė sveikata - stulbinamai skirtinga. Moterys du kartus labiau linkusios tiek į lengvos, tiek į sunkios formos depresiją. Vos tik išgirdę šį faktą žmonės puola ieškoti tam paaiškinimų, kaip tikriausiai darote ir jūs.

Yra teigiančiųjų, kad dėl tokio didelio polinkio į depresiją kalti moteriški hormonai. Kiti tvirtina, jog taip yra dėl to, kad moterys stokoja galios visuomenėje. O dar kiti aiški­ na, kad polinkį į depresiją lemia moterų charakteris.

Welcome to Scribd!

Daugiau nei dvidešimt metų nagrinėjau moterų depresijos prie­ žastis ir esu tikra dėl vieno dalyko - nėra tos vienos vienintelės prie­ žasties, dėl ko moterys labiau linkusios į depresiją nei vyrai. Tiesą pasakius, yra pernelyg daug priežasčių.

Dvigubai didesnį moterų polinkį į depresiją lemia daugybė biologinių, socialinių ir psicho­ loginių veiksnių. Besaikis analizavimas yra vėpla nite greitasis pažintys iš priežasčių. Labai akivaizdžiai tą pastebėjau atlikdama Moterų depresijos tyrimą, kurio metu buvo ap­ klausta beveik i skirtingų visuomenės sluoksnių moterų ir vyrų, kurių amžius svyravo nuo 25 iki 75 metų.

Tuos žmones atsitiktinai pasirinkome iš San Francisko Bėjaus rajono ir pakvietėme dalyvauti tyrime. Uždavėme klausimus apie viską, pradedant darbu ir santuo­ ka, baigiant požiūriu į gyvenimą ir apie patirtas fizines bei sveikatos traumas. Žinoma, klausinėjome ir apie jų polinkį be saiko analizuoti. Tyrimo metu moterys daug dažniau nei vyrai prisipažindavo, kad pradeda be saiko analizuoti tada, kai jaučiasi liūdnos, sunerimusios arba prislėgtos.

Nagrinėjome, kiek besaikis analizavimas ir keletas kitų šiame ty­ rime įvertintų veiksnių turi įtakos aukštesniems moterų depresijos rodikliams, ir pastebėjome, kad besaikis analizavimas yra vienas di­ džiausių veiksnių statistiškai. Žinoma, tai tikrai nebuvo vieninte­ lis veiksnys. Joms buvo tekę dažniau susidurti su nuolatiniu skurdu ar diskriminacija darbe, dėl to jos jautėsi bejėgės, o tai irgi turėjo įtakos didesnei depresijai.

Tačiau labiausiai vyrų ir moterų depresijos rodikliai skyrėsi dėl polinkio be saiko analizuoti. Minčių užterštumas Ką blogo mums daro vėpla nite greitasis pažintys analizavimas? Galvotume, kad nieko bloga mąstyti apie savo emocijų priežastis. Juk, galų gale, tą jau nuo i metų rekomenduoja tiek daug populiariosios psicholo­ gijos knygų. Ir atrodo, kad būtent dėl šios priežasties mes lankomės pas psichoterapeutus. Bėda ta, kad besaikis analizavimas neatskleidžia giliausios ir tikriausios gyvenimo prasmės ar realybės.

Ir anaiptol nepadeda mums blaiviai pažvelgti į praeitį, suvokti ar išspręsti savo dabar­ tinių problemų. Be saiko analizuojant mūsų mintys tiek užsiteršia negatyviomis nuostatomis, kad dar prieš pradėdamas jau jautiesi nugalėtas; pasijunti sukaustytas ir sužlugdytas, pradedi vis giliau ir giliau grimzti į depresiją. Besaikio analizavimo pasekmes teko nagrinėti daugybėje la­ boratorinių tyrimų, kuriems vadovavo Džanaja Morou iš Vasaro koledžo, Sonja Liubomirsky iš Kalifornijos universiteto ir Endriu Vardas iš Svartmoro koledžo.

Sukūrėme metodą, kad žmonės la­ boratorijoje pradėtų be saiko analizuoti - pateikdavome jiems tam tikrus toliau išvardytus teiginius, liepdavome atkreipti dėmesį į savo emocijas ir galvoti apie savo gyvenimą: Galvokite apie savo motyvacijos lygį. Galvokite apie savo ateities tikslus. Galvokite apie tai, koks dabar jaučiatės laimingas arliūdnas. Galvokite apie savo santykius su šeima. Norėjome, kad jie būtų neutralūs ir kad galėtume pamatyti, kaip tokia mąstysena lemia tiek gana laimingų, tiek prislėgtų žmonių nuotaikas.

Įtarėme, kad ta užduotis, kurios metu reikia be saiko analizuoti, nelabai paveiks tuos, kurių nuotaika gera, nes ji buvo visiškai neutrali, be to, juk galvoti apie save paprastai nėra slegiantis užsiėmimas.

Tačiau įta­ rėme, kad tuos, kurie tyrimo metu jau buvo prastai nusiteikę, ši užduotis privers dar labiau nuliūsti, nusiminti ir pulti į pesimizmą, nes dėl blogos nuotaikos jų galvose jau sukosi slogesnės mintys. Sugalvojome ir dėmesį blaškančią užduotį - teiginius, kurie ati­ traukia dėmesį nuo emocijų ir savęs vertinimo: Galvokite apie šiltą dieną dvelkiantį vėsų vėjelį.

Galvokite apie virš galvos lėtai praskrendantį lėktuvą. Galvokite apie Laisvės statulos formą. Galvokite apie artimiausią prekybos centrą. Ir vėlgi, tai buvo emociškai neutralūs teiginiai, todėl tikėjomės, kad jie neturėtų smarkiai paveikti prislėgtų žmonių nuotaikos.

Tačiau žinodami, kad tai prablaškys jų mintis dėl ilgalaikių rūpesčių, tikė­ jomės, kad nors trumpam teigiamai paveiks jų nuotaiką. Mūsų lūkesčiai apie besaikio analizavimo pasekmes ir dėmesį blaškančias užduotis pasitvirtino. Atlikus minučių užduotį, kurios metu reikėjo daug analizuoti, blogai nusiteikusių žmonių nuotaika dar labiau sugedo, o tų blogai nusiteikusių dalyvių, kurie tiek pat laiko atliko dėmesį blaškančią užduotį, nuotaika pastebi­ mai pakilo.

Nežinomi Niktės keliai, atsakiau, mėgindama vaizduoti vėpla nite greitasis pažintys Vyriausiąją kunigę. Žinai, Dvynuke, aš manau, kad Niktės keliai kitas žodis iš N raidės, tarė Erina. Žinai koks? Nežinia kaip suvelti? Būtent, atsakė Erina. Čia trys žodžiai, pastebėjo Damienas.

Ak, nepamokslauk, atrėžė Šonė. Be to, svarbiausia, kad Afroditė žiežula, o mes lyg ir tikėjomės, kad Niktė ją praspyrė, kai dingo ta jos Žymė.

Ne šiaip sau tikėjomės, pridūrė Erina. Visi sužiuro į Afroditę. Mėginau kimšti salotas. Matot, koks reikalas: Afroditė buvo populiariausia, galingiausia, bjauriausia Nakties namų jauniklė.

Bet ji susipyko su Vyriausiąja kunige Neferete ir liko visų paniekinta, tad pasidarė tik šiaip sau pati bjauriausia Nakties namų jauniklė. Žinoma, kad ir kaip būtų keista tik man jau visai nebekeistamudvi su ja kažkaip netyčia susidraugavom ar bent jau sudarėm sąjungą. Bet man vis tiek buvo neramu, kai ji dingo, nors Stivė Rei ją ir nusivijo. Na, jos abi dvi dienas nedavė jokios žinios apie save. Be abejo, kiti mano bičiuliai tai yra Damienas, Džekas ir Dvynukės jos visa širdimi nekentė.

Tad jei sakyčiau, kad jie pakraupo ir nelabai apsidžiaugė, kai Afroditė priėjo tiesiai prie mūsų staliuko ir atsisėdo greta manęs, būtų lygiai taip pat netikslu, kaip tada, kai tas riteris Indianoje Džounse pasakė: Jis netinkamai pasirinko, o blogiukas pasičiupo ne tą taurę, išmaukė, ir jo kūnas suiro. Nemandagu taip žiopsoti, net ir į tokią pribloškiamą gražuolę kaip aš, tarė Afroditė ir kibo į salotas.

Ką, po galais, čia darai, Afrodite? Afroditė nurijo kąsnį, tuomet nekaltai mirktelėjo Erinai. Valgau, kvaiša, meiliai atsakė ji. Kekšėms čia draudžiama, Šonė pagaliau atgavo žadą. Aha, ten parašyta, pridūrė Erina, rodydama įsivaizduojamą užrašą ant suoliuko.

Man labai nemalonu kartotis, bet šįsyk padarysiu išimtį. Tad dar sykį sakau: Dvėskit, Dvigubos vėplos. Viskas, tarė Erina vos tvardydamasi. Mudvi su Dvynuke nulupsim tau nuo kaktos tą Žymę.

Aha, gal šįsyk daugiau nebeatsiras, pritarė jai Šonė. Liaukitės, pasakiau. Kai Dvynukės prisimerkusios piktai pažvairavo į mane, net pilvą susuko. Nejau jos tikrai taip manęs nekenčia, kaip čia vaizduoja? Net širdį spaudė nuo tokios minties, bet iškėliau galvą ir pažvelgiau joms tiesiai į akis. Jei kada nors po Permainų tapsiu vampyre, būsiu jų Vyriausioji kunigė, todėl jos privalo manęs klausyti.

Mes apie tai jau kalbėjomės. Afroditė priklauso Tamsos dukroms. Be to, ji priklauso mūsų ratui, kaip žinom, ji turi žemės sugebėjimų, susvyravau, londonas pažintys nei 50 nežinojau, ar ji tebeturi sugebėjimų, ar juos prarado, kai iš jauniklės virto žmogumi, o paskui, matyt, vėl jaunikle, bet taip susipainiojau, kad nusprendžiau nedelsdama kalbėti toliau. Juk pačios sutikot ją įsileisti ir ten, ir ten, be prasivardžiavimo ir įžeidinėjimų.

Dvynukės nieko neatsakė, bet kitapus manęs pasigirdo kaip niekad šaltas ir bejausmis Damieno balsas: Sutikti sutikom, bet nežadėjom būti jos draugai. Aš ir nenoriu su jumis draugauti, atrėžė Afroditė.

  1. Pažinčių rankų pozicijos
  2. Pažintys kolhapur maharashtra
  3. Pažintys istoriją amerikoje
  4. Turėčiau pasiduoti interneto praleidimas
  5. Подобие икры наполняло баки третьего ряда во всю длину.
  6. Mano pažintys vieta az
  7. Populiarus pažintys švedijoje

Kurgi ne, kale! Nesvarbu, atsakė Afroditė apsimesdama, kad pasiima padėklą ir eina sau. Jau žiojausi liepti Afroditei sėstis, o Dvynukėms užsičiaupti, kai koridoriuje pasigirdo keistas garsas, jis sklido į valgyklą pro atviras duris. Kas čia.? Jos šnypštė ir purškė lyg pasiutusios. Gerai, Nakties namuose kačių pilna. Tiesiogine prasme. Jos sekioja mums iš paskos, miega su mumis, o Nala net ir bara mane išsirinktą jauniklę.

Per pirmas vampyrų sociologijos pamokas sužinome, jog katės nuo seno palaiko vampyrams draugiją. Mes visi seniai pripratę prie kačių. Bet jos niekada nesielgdavo kaip pakvaišusios. Jis ir šiaip buvo stambus kaip žvėris, o dabar dvigubai išsipūtė ir žvelgė pro atviras valgomojo duris iš pykčio primerkęs geltonas akis.

Belzebubai, mažuti, kas yra? Nala užšoko man ant kelių. Ji pasidėjo baltas letenėles ant peties ir klaikiai it pamišusi sumiaukė irgi žvelgdama pro duris į koridorių, kur vis dar aidėjo nežinia koks triukšmas. Ei, tarė Džekas. Aš tą garsą pažįstu. Ir man tuo pat metu toptelėjo. Loja šuo, pasakiau. Staiga į valgyklą įsiveržė žvėris, panašesnis į geltoną meškiną, o ne į šunį.

Paskui tą meškašunį atlėkė vaikas, o jam įkandin keli neįtikėtinai nusiplūkę mokytojai, tarp jų ir fechtavimo mokytojas Drakonas Lenkfordas, jojimo mokytoja Lenobija ir dar keli Erebo sūnūs. Vos prisegtas šuo nustojo draskytis, apvaliu pasturgaliu klestelėjo ant grindų ir lekuodamas pažvelgė į vaiką. Aha, šaunuolė. Dabar pats laikas gražiai elgtis, išgirdau jį murmant išsišiepusiam šuniui.

Nors šuo nebelojo, katės valgykloje nenurimo. Jos taip šnypštė, kad atrodė, jog vėpla nite greitasis pažintys sprogusio vamzdžio veržiasi oras. Matai, Džeimsai, aš tau pirma taip ir mėginau pasakyti, tarė Drakonas Lenkfordas, susiraukęs žiūrėdamas į šunį. Šiuose Nakties namuose šuo tikrai negali gyventi. Aš Starkas, ne Džeimsas, atsakė vaikas. O aš pirma mėginau paaiškinti jums, kad šuo privalo būti su manim.

Taip jau yra. Jei priimat mane turėsit priimti ir ją.

k ar pažinčių skaičiavimas

Nusprendžiau, kad naujokas su šuniu kažkoks kitoks. Jis nešoko draskyti Drakonui akių, bet ir nekalbėjo su pagarba ar netgi su baime, kaip dauguma neseniai Pažymėtų jauniklių vampyrų akivaizdoje. Pažvelgiau į jo senus marškinėlius su Pink Floyd. Ten nebuvo jokio ženklo, tad nė nenutuokiau, kurioje jis klasėje ir kiek laiko Pažymėtas. Starkai, Lenobija aiškiai stengėsi su juo susitarti gražiuoju, šuo šioje mokykloje tikrai nepritaps. Juk matai, kaip katės pašėlo.

Vėpla nite greitasis pažintys pripras. Čikagos Nakties namuose priprato. Paprastai ji moka susitvardyti ir jų nevaikyti, bet tas pilkas katinas pats prašėsi šitaip šnypšdamas ir draskydamasis. Oi, sukuždėjo Damienas. Nereikėjo nė žiūrėti tiesiog pajutau, kaip Dvynukės pasipūtė lyg varlės. Vaje, iš kur toks triukšmas? Į valgomąjį įžengė Neferetė, graži, galinga ir visiškai rami. Kai naujokas pamatė, kokia Neferetė nuostabi, pažvelgiau jam į akis. Mane taip erzina, kad visi, vos išvydę mūsų Vyriausiąją kunigę ir mano didžiausią priešę Neferetę, iškart suskystėja.

Neferete, atsiprašom, kad sutrukdėm, Drakonas pridėjo kumštį prie širdies ir pagarbiai nusilenkė. Tai mano naujas jauniklis. Jis ką tik atvyko. Dabar aišku, iš kur jauniklis. Bet neaišku, iš kur šitas žvėris, Neferetė parodė lekuojantį šunį.

Kai Neferetė pažvelgė į jį samanų žalumo akimis, jis taip pat kaip Drakonas pasisveikino ir nusilenkė. Kai atsitiesė, tiesiog pasibaisėjau jis kreivai, išdidžiai šyptelėjo Neferetei.

  • Понимаю, - Николь отпила кофе из чашки, - и согласна с вами.
  • Tumblr internetu sms
  • Nesutramdomasis - PDF Nemokamas atsisiuntimas
  • coursera-ddp-shiny/lt_leonov.lt at master · spujadas/coursera-ddp-shiny · GitHub
  • Теперь страх сделался ощутимее.

Man ji atstoja katę. Neferetė kilstelėjo vieną ploną rudą antakį. Tačiau kažkodėl ji labai primena mešką. Tai ne tik man taip pasirodė.

Na, Kunige, ji labradorė, bet ne jums pirmai primena mešką. Jos letenos dydžiu tikrai prilygtų lokio. Vos galėjau patikėti savo akimis vaikinas nusigręžė nuo Neferetės ir liepė šuniui: Duokš penkis, Grafe, šuva klusniai kilstelėjo didžiulę leteną ir pliaukštelėjo Starkui per ranką. Gerai, pripažinsiu. Gražiai sužaista. Jis vėl atsigręžė į Neferetę.

Nesvarbu, ar šuo, ar meška, mudu su ja nesiskiriame nuo tada, kai prieš ketverius metus mane Pažymėjo, tad man ji katė. Neferetė apėjo ir apžiūrėjo šunį iš visų pusių. Ji baisiai didelė. Na, taip, Grafė iš prigimties stambi, Kunige. Toks jos vardas? Vaikis linktelėjo galva ir išsišiepė, ir nors dabar žinojau, kad jis šeštaklasis, vėl nustebau, kaip lengvai jis bendrauja su suaugusiais vampyrais, ypač galinga Vyriausiąja kunige.

  • Ačiū jums už entuziazmą, humoro jausmą ir už tai, kad karštai palaikote šią seriją.
  • Kendall jenner pažinčių sąrašas
  • Vizijos, poezija. Lithuanian
  • Susan Nolen-Hoeksema - Moterys Kurios Galvoja Per Daug LT PDF | PDF
  • Per pastaruosius keturis dešimtmečius moterų nepriklauso­ mybė ir galimybės augo neregėtu greičiu.

Sutrumpintas nuo Grafienės. Neferetė žvalgėsi silicio 32 pažintys į šunį, čia į vaikį, paskui primerkė akis. Kuo tu vardu, vaike? Starkas, atsakė šis. Kažin ar dar kas nors pastebėjo, kaip įsitempė jos žandikaulis. Džeimsas Starkas? Prieš keletą mėnesių vardo atsisakiau. Tiesiog Starkas, atsakė naujokas. Ji nekreipė į jį dėmesio, atsigręžė į Drakoną.

Tai čia tas naujokas, perkeltas iš Čikagos Nakties namų? Taip, Kunige, atsakė Drakonas. Kai Neferetė vėl pažvelgė į Starką, pastebėjau, kaip jos lūpas perkreipė klastingas šypsnys. Daug apie tave girdėjau, Starkai. Netrukus mudviem teks išsamiai pasikalbėti, nenuleisdama akių nuo jauniklio, Neferetė tarė Drakonui: Pasirūpink, kad Starkas kada panorėjęs galėtų naudotis šaudymo lanku. Pamačiau, kaip Starkas krūptelėjo. Neferetė, matyt, irgi pamatė, nes dar plačiau nusišypsojo ir pridūrė: Žinoma, mes net čia girdėjome apie tavo talentus, Starkai.

Vien dėl to, kad pakeitei mokyklą, neturėtum liautis treniravęsis. Dabar Starkas, regis, pasijuto nejaukiai. Ne tas žodis, kad nejaukiai. Vos paminėjus šaudymą iš lanko, Starko veide vietoj mielos, mažumėlę pašaipios šypsenos pasirodė kandi, kone pikta išraiška. Kai mane perkėlė, pasakiau, kad daugiau to nebus, Starkas kalbėjo šaltai, jo žodžiai prie mūsų staliuko vos buvo girdėti.

Nerungtyniausiu, net ir kitoje mokykloje. Turi galvoje banalias šaudymo iš lanko varžybas tarp Nakties namų? Man nerūpi, rungtyniausi tu ar ne. Nepamiršk, čia aš kalbu Niktės vardu ir aš sakau, kad svarbiausia nešvaistyti Deivės suteikto talento. Negali žinoti, kada Niktė tave pašauks ir ne į kokias kvailas varžybas.

Man net pilvą susuko. Žinojau, kad Neferetė turi galvoje vėpla nite greitasis pažintys karą prieš žmones.

Kaip apgauti - feisbukas ir leonov.lt pažintys

Bet Starkas, visiškai nieko nesupratęs, regis, tiesiog apsidžiaugė, kad daugiau nereikės rungtyniauti, ir jo veide vėl sušvito atsaini pašaipėlė. Tada gerai. Treniruotis mielai sutinku, Kunige, atsakė jis. Neferete, o ką mums daryti su, hmm, šuniu? Neferetė stabtelėjo; tuomet grakščiai pasilenkė prie geltono labradoro. Kalė kilstelėjo ausis. Ji atkišo drėgną snukį, aiškiai smalsaudama apuostė atkištą Neferetės ranką.

Kitapus staliuko grėsmingai sušnypštė Belzebubas.

pažintys davidas beckhamas

Nala suurzgė. Vėpla nite greitasis pažintys pakėlė akis ir pažvelgė į mane. Mėginau neišsiduoti, bet nežinau, ar pavyko. Neferetės nemačiau dvi dienas, nuo tada, kai ji išsekė paskui mane iš aktų salės, paskelbusi, kad už Loreno nužudymą stos į vampyrų karą prieš žmones. Žinoma, mudvi apsižodžiavome. Ji buvo Loreno meilužė. Ir aš taip pat, bet tai nesvarbu. Greitasis pažintys 60 nyc Lorenas nemylėjo.

Loreną su manimi suvedė Neferetė, ji žinojo, kad aš žinau, jog tai jos darbas. Ji taip pat žinojo, kad aš žinau, jog Niktė nepritaria jos užmačioms. Iš esmės ji baisiai mane įskaudino, ir Neferetės nekenčiau ne mažiau, negu bijojau. Tikėjausi, kad mano veidas tų jausmų neišdavė, kai Vyriausioji kunigė ėjo prie mūsų staliuko. Nežymiai mostelėjusi ranka, parodė Starkui, vedinam šuniu, sekti paskui. Dvynukių katinas dar sykį piktai sušnypštė ir smuko šalin.

Susijaudinusi glosčiau Nalą, tikėdamasi, kad ji neišprotės, kai šuva prisiartins. Prie staliuko Neferetė sustojo. Ji trumpai dirstelėjo į mane, į Afroditę, o galiausiai pažvelgė į Damieną. Gerai, kad tave čia radau, Damienai. Būk geras, parodyk Starkui jo kambarį ir padėk susigaudyti mokykloje. Mielai, Neferete, skubiai atsakė Damienas, spindinčiomis akimis žvelgdamas į Vyriausiąją kunigę, kuri dėkinga akinamai jam nusišypsojo.

Drakonas tau viską paaiškins, pridūrė ji. Tuomet jos vėpla nite greitasis pažintys akys pervėrė mane. Zoja, susipažink, čia Starkas. Starkai, čia Zoja Redbird, mūsų Tamsos dukrų vadovė. Mudu linktelėjome kits kitam.

Zoja, tu mūsų būsima Vyriausioji kunigė, tai ir spręsk, ką daryti su Starko šunim. Neabejoju, kad gausios Niktės dovanos padės tau įkurdinti Grafienę pas mus, ji nenuleido nuo manęs šaltų akių.

Jos kalbėjo ką kita, negu smailas liežuvis. Jos sakė: Nepamiršk, kad aš čia vadovauju, o tu tik vaikas. Tyčia nukreipiau žvilgsnį ir droviai šyptelėjau Starkui. Mielai padėsiu tavo šuniui apsiprasti. Nuostabu, čiulbėjo Neferetė. Ak, Zoja, Damienai, Šone, Erina, ji šyptelėjo mano bičiuliams, o šie irgi išsišiepė kaip pusgalviai.

Ji visiškai nekreipė dėmesio į Afroditę ir Džeką. Šįvakar pusę vienuolikos šaukiu ypatingą Tarybos susirinkimą, ji dirstelėjo į platininį laikrodį su deimantais. Jau beveik dešimt, tad baikit vakarienę, nes seniūnams irgi privaloma ten dalyvauti.

Su mumis ateis ir Afroditė. Niktė ją apdovanojo žemės sugebėjimais, todėl sutarėme, kad ir ji bus Seniūnų taryboje, sulaikiau kvapą, tikėdamasi, kad bičiuliai nepuls prieštarauti. Kaip Afroditė gali būti Seniūnų taryboje? Ji pašalinta iš Tamsos dukrų, šaltai atrėžė Neferetė. Tiesiog spinduliavau nekaltumu. Nejau būsiu pamiršusi pasakyti? Atleiskit, Neferete! Tikriausiai dėl visų tų siaubų. Afroditė vėl priimta į Tamsos dukras. Ji prisiekė man ir Niktei laikytis naujų elgesio taisyklių, ir aš ją priėmiau.

Na, pamaniau, jog ir jūs to norit kad ji grįžtų pas mūsų Deivę. Teisingai, Afroditė prašneko kaip niekad nuolankiai. Pažadėjau laikytis naujų taisyklių. Noriu ištaisyti praeities klaidas. Jei Neferetė viešai atstumtų Afroditę, kai ši taip aiškiai stengiasi pasitaisyti, pasirodytų pikta ir pagiežinga.

O Neferetė labai rūpinasi savo įvaizdžiu. Vyriausioji kunigė nusišypsojo susirinkusiesiems, nežiūrėdama nei į Afroditę, nei į mane. Kokia mūsų Zoja kilni, kad vėl priėmė Afroditę į Tamsos dukrų gretas, ypač turint galvoje, jog pati ir atsakys už Afroditės elgesį.

Tačiau Zoja, regis, visai nebijo atsakomybės, ji pažvelgė į mane su tokia neapykanta, kad net kvapą užgniaužė. Tik pasisaugok, kad prisiėmusi tiek naštos nepalūžtum, mieloji Zoja. Tuomet, lyg paspaudus jungiklį, jos veidą vėl užliejo meilė ir šviesa, ir ji nusišypsojo naujokui. Sveikas atvykęs į Nakties namus, Starkai. Aha, turbūt noriu, atsakė jis.

Jei pasiskubinsi, gali pavalgyti su mumis, tada Damienas parodys tau kambarį prieš eidamas į Tarybos susirinkimą, pasakiau. Man labai patinka tavo šuo, pagyrė Džekas, persisvėręs per Damieną, kad geriau matytų Grafienę. Na, ji stambi, bet vis tiek graži.

Ji neįkąs? Neįkąs, jeigu tu pirmas nekąsi, atsakė Starkas. Oi, fuui, tarė Džekas. Kaip šlykštu, pilna burna šuns gaurų. Starkai, čia Džekas. Jis Damieno vaikinas, nusprendžiau kuo greičiau juos supažindinti ir užbėgti už akių galimoms pastaboms apie žydrius. Labutis, Džekas kuo meilingiausiai nusišypsojo.

Aha, labas, atsakė Starkas. Pasisveikino jis ne itin šiltai, bet homofobijos irgi nebuvo justi. O čia Erina ir Šonė, parodžiau kiekvieną iš jų. Jas dar vadiname Dvynukėmis, po kokių dviejų su puse minučių suprasi kodėl.

Uploaded by

Sveikutis, tarė Šonė, labai jau akivaizdžiai jį nužvelgdama. Tai jau tikrai, pritarė Erina, lygiai taip pat jį nužvelgdama. O čia Afroditė, pasakiau. Jis vėl sarkastiškai šyptelėjo. Tai tu meilės deivė. Daug apie tave girdėjau. Afroditė keistai ir įdėmiai pažvelgė į Starką, turbūt ne flirtuodama, bet užkalbinta tuoj pat grakščiai atmetė plaukus. Malonu, kai mane atpažįsta.

Jis dar plačiau ir dar sarkastiškiau išsišiepė, net nusikvatojo. Kaip galėčiau neatpažinti vien vardas viską pasako. Afroditės susidomėjimas dingo, veide išryškėjo įprasta snobės panieka, kuria ji dangstydavosi viešumoje, bet, jai nespėjus garsiai išjuokti naujoko, prašneko Damienas: Starkai, eikš parodysiu, kur padėklai ir visa kita. Jis atsistojo, bet prieš eidamas gerokai sutrikęs pažvelgė į Grafienę. Vėpla nite greitasis pažintys, tarė Starkas.

Ji palauks čia. Jei tik katės nekvailios. Jis pažvelgė į Nalą, vienintelę katę, tupinčią netoli Grafienės. Nala nustojo urgzti, bet gulėjo man ant kelių, nemirksėdama žiūrėjo į šunį, o aš jutau, koks įsitempęs jos kūnas.

Nala gražiai elgsis, pasakiau tikėdamasi, kad taip ir bus. Aš visai nevaldau savo katės. Velnias, negi kas nors apskritai gali jas suvaldyti?

Na, gerai, jis linktelėjo man, tuomet paliepė šuniui: Grafiene, gulėt! Ir tikrai, kai Starkas nusekė paskui Damieną, Grafienė liko gulėti. Žinai, šunys daug triukšmingesni už kates, pasakė Džekas, tyrinėdamas Grafienę lyg bandomąjį triušį.

Atrodau kaip buožgalvis, šamą sutikęs. Jaučiuos kaip atrodau O atrodau kaip kvailys nevykęs. Jietis m. Užimkime stebėtojo poziciją, žvelgdami į pasaulį iš 4D taško, kuriame šiuo metu ir esame.

Jie nuolat lekuoja, pridūrė Erina. Ir daug dažniau perdžia negu katės, Dvynuke, patikslino Šonė. Mano mama laiko tuos milžiniškus parodinius pudelius, štai kur bezdaliai. Einu sau. Nejau nenori pabūti ir paspoksoti į naujoką? Aha, regis, tu kritai jam į akį, saldžiai pridūrė Erina. Pačios turėkitės tą naujoką, jums taip patinka kalės. Zoja, kai baigsi bičiuliautis su vėplomis, užeik pas mane. Noriu su tavim šnektelėti prieš Tarybos susirinkimą, atmetusi plaukus ir vyptelėjusi Dvynukėms, Afroditė išėjo.

Ji ne tokia baisuoklė, kokia apsimeta, paaiškinau Dvynukėms.

Šios nepatikliai sužiuro į mane, o aš gūžtelėjau pečiais. Tiesiog labai dažnai apsimetinėja. Na, ji tokia pasikėlusi, kad liaukis, tiesiog liaukis, atsakė Erina.

Pamačiusios Afroditę nebesistebim, kodėl moterys skandina savo kūdikius, pridūrė Šonė. O jūs pasistenkit ją suprasti, atsakiau.

Anksčiau ji man parodydavo ne vien tą pikčiurnos kaukę, kurią užsideda. Kartais ji būna visai maloni. Dvynukės trumpai patylėjo, paskui susižvelgė, vienu metu papurtė galvas ir nusivaipė.

Bet grįžkim prie daug svarbesnės temos, paragino Erina. Aha, gražuoliuko naujoko, patikslino Šonė. Žiū, koks užpakaliukas, tarė Erina. Kad taip jis mažumėlę nusismauktų džinsus, kad geriau matyčiau, atsakė Šonė.

Dvynuke, nusmaukti džinsai tikras siaubas. Tiesiog dešimtojo dešimtmečio gaujų stereotipas. Gražuoliukams tai visai netinka, ginčijosi Erina. O aš vis tiek norėčiau pamatyti jo užpakalį, Dvynuke, spyrėsi Šonė, paskui pažvelgė į mane ir šyptelėjo. Santūriau negu anksčiau, tačiau bent jau be sarkastiško atsargumo, su kuriuo mane pasitikdavo pastarąsias porą dienų. Na, ką manai? Ar jis panašesnis į Kristianą Beilą, ar tik į Tobį Magvairą?

Norėjau pravirkti iš džiaugsmo ir sušukti Valio! Jūs vėl su manim draugaujat! Tačiau apsimečiau, kad turiu proto, ir kartu su Dvynukėmis apžiūrėjau naujoką. Na, jos sakė tiesą. Starkas buvo gražus. Vidutinio ūgio, ne kaip futbolininkas mano buvęs vaikinas žmogus Hitas ar kaip nežemiško grožio Supermenas mano vampyru virtęs jauniklis buvęs vaikinas Erikas. Bet ir nežemas.

Tiesą sakant, maždaug toks vėpla nite greitasis pažintys Damienas. Gal kiek liesokas, bet pro senus marškinėlius ryškėjo raumenys, o rankos tikrai buvo kaip nulietos.

lucia pažintys g svetainė

Žaviai suvelti plaukai smėlio spalvos nei šviesūs, nei rusvi. Ir veidas visai nieko, tvirtas smakras, tiesi nosis, didelės rudos akys, gražios lūpos. Tad išnarstytas po kaulelį, Starkas atrodė visai neprastas. Supratau, kad iš vidutinybės gražuoliuku jį pavertė tvirtumas ir pasitikėjimas savimi. Jo judesiai buvo apgalvoti, bet kartu ir kiek sarkastiški. Lyg jis priklausytų šiam pasauliui, bet drauge ir kratytųsi jo. Ir tikrai keista, kad taip greitai visa tai suvokiau. Man jis atrodo visai nieko, pasakiau.

Tik dabar supratau, kas jis toks! Jis Džeimsas Starkas! Nieko sau, nusivaipė Erina. Džeki, jis ir pats tą sakė. Ne, vėpla nite greitasis pažintys, ne. Jūs nesuprantat. Jis Džeimsas Starkas, geriausias pasaulyje lankininkas! Neprisimenat, skaitėm apie jį internete?

Chebra, jis rungėsi prieš suaugusius vampyrus, tikrus Erebo sūnus, ir visus juos nugalėjo. Jis žvaigždė Džekas svajingai atsiduso. O, velnias! Trenk man už tokį apakimą, Dvynuke. Džekis sako tiesą! Iškart supratau, kad jis nerealus gražuoliukas, atsakė Šonė. Oho, pasakiau. Dvynuke, aš pasistengsiu susidraugauti su jo šunim, tarė Erina. O kaipgi kitaip, pritarė Šonė. Žinoma, kai Starkas su Damienu grįžo prie mūsų staliuko, visi keturi vėpsojome į jį kaip pusgalviai.

Gal ji ko nors prisidirbo, kol manęs nebuvo? Ji mėgsta laižyti kojų pirštus. Fuui, kaip Ne, Grafienė labai gražiai elgėsi, tarė Šonė, labai labai draugiškai šypsodamasi Starkui. Gerai, atsakė Starkas. Kai visi ir toliau į jį spoksojo, nejaukiai pasimuistė. Lyg ką nujausdama, Grafienė pasislinko, prisiglaudė jam prie kojos ir meiliai pažvelgė.

Starkas išsyk atsipalaidavo ir, nuleidęs ranką, pakasė ausis. Prisiminiau, kad girdėjau, kaip tu nugalėjai visus vampyrus! Starkas tik gūžtelėjo pečiais. Na, taip, aš neblogai šaudau iš lanko. Tu tas jauniklis? Neblogai šaudai? Tu nerealiai šaudai! Starkas pakėlė akis. Man tai gerai sekasi nuo pat tada, kai buvau Pažymėtas, jis atsigręžė į mane. Jei jau prašnekome apie įžymius jauniklius, žiūriu, kad gandai apie tavo ypatingas Žymes neperdėti.

Baisiai nemėgstu tokių pokalbių. Baisiausiai nejauku susipažinti su nauju žmogum, kuris įžvelgia manyje tik superjauniklę, o ne tikrąją Zoją.

Tada supratau. Tikriausiai jaučiuosi labai panašiai kaip Starkas. Paklausiau, kas tik šovė į galvą, kad nukreipčiau pokalbį nuo mudviejų. Tau patinka žirgai? Aha, na, tu, regis, myli gyvūnus, nevykusiai pasiaiškinau, smakru rodydama jo šunį. Aha, žirgai turbūt patinka. Man beveik visi gyvūnai patinka.